Vilniuje įamžintas rekordinis skaičius raudonplaukių

1/8
Teksto dydis:

Kovo 10 d. fotografo Tado Černiausko studijoje „Tadaocern“ įvyko didžiausia Lietuvoje raudonplaukių fotosesija, kurioje dalyvavo per 80 auksinių garbanų savininkų.

Mokslininkų prognozėmis, raudonplaukiai išnyks iki 2060 m. Norėdami juos išsaugoti, portalas „Laikas.lt“ ir „Tadaocern“ studija pakvietė Lietuvos ugniaplaukius įsiamžinti nacionalinėje raudonplaukių fotosesijoje. Prieš objektyvą stojo 13 raudonplaukiai vyrai ir 70 moterų nuo 10 iki 50 metų iš skirtingų Lietuvos miestų – natūralių ir dažytų, strazdanių ir blyškiaveidžių.

Pasak fotografo T. Černiausko, jis visada jautė didelę simpatiją raudonplaukiams. „Slapta ir pats norėjau būti vienas iš jų. Pasitaikius progai juos fotografuoti, net nesudvejojau, nes šie žmonės atrodo labai charizmatiški ir fotogeniški“, - sako fotografas.

Patys raudonplaukiai savo plaukų spalvą vertina dėl išskirtinumo.

Vaidas: „Kodėl man patinka būti raudonplaukiu? Visų pirma, pats gi nepasirinkau. Iš pradžių susitaikiau su tuo, vėliau supratau, kad man gražu. Tai turi privalumų ir trūkumų, bet labai padeda neturėti blogų draugų, o turėti tik geriausius. Be to, nereikia stengtis, kad išsiskirtum iš minios. Pakankamai stilinga. Pagaliau, neša laimę“.

Dinara: „Seniau nepatiko būti raudonplauke, o dabar šios spalvos nekeisčiau į nieką kitą, nes esu visur atpažįstama ir be jokių pastangų išsiskiriu iš minios“.

Emilija: „Nuo mokyklos laikų turiu puikią pravardę, kuria didžiuojuosi. Net senelis kartą „Ginger“ pavadino. Dar „ryži“ plaukai labai atgaivina mano išblyškusį veidą, dėl kurio mane dažnai žmonės laikydavo ligota, o natūralūs dažai labai sveiki plaukams. Žodžiu, vien pliusai, be jokių minusų“.

Rišard: „Raudoni plaukai man padeda išsiskirti iš pilkos žmonių masės, o ir merginos rodo ypatingą dėmesį“.

Viktorija: „Smagu būti šiek tiek „retesne“ nei visi. Ryžumas man komplimentas, o ne įžeidimas, nepaisant nusistovėjusios neigiamos nuomonės apie "ryžikus“.

Rišard: „Raudoni plaukai man padeda išsiskirti iš pilkos žmonių masės, o ir merginos rodo ypatingą dėmesį“.

Marius: „Tai gyvenimo būdas. Kaip visiems patinka išskirtiniai rūbai, batai, šukuosenos, taip man patinka turėti savitą plaukų spalvą, kuri niekada nebūna nepastebėta aplinkinių ir kurios nenusipirksi, o tie, kas norės turėti – nusidažys, bet jokia dažomąja priemone neišgaus tos spalvos, kurią mes turime. Kiekvienas esame apdovanotas genais, vieni turi balsą, kiti judesį, o mes turime spalvą, mes nenublankstame miesto kasdienybėje, tarp kitų žmonių, mes visad švytime degančia raudona spalva. Jei turi balsą – dainuok. Jei turi judesį – šok. Turi spalvą – neslėpk jos“.

Loretas: „Būnant raudonplaukiu vieni dalykai visai be rimtos priežasties tampa sunkesni, kiti – lengvesni. Kartais atrodo, jog aš vos ne iš kitos planetos. Argi skamba ne linksmai?“

Organizatorių teigimu, jie neketina apsiriboti fotosesija ir, išreikšdami solidarumą su raudonplaukiais, planuoja surengti analogų neturinčią ugniaplaukių nuotraukų parodą.

Man patikoNeblogaiMan nepatiko